Naujosios federalinės vyriausybės slaptųjų tarnybų vadovui Allanui Pinkertonui konfederacijos šnipui Rose O'Neal Greenhow namų areštu leidžiama Vašingtone, D.C.

Greenhow buvo turtinga našlė, gyvenusi Vašingtone, prasidėjus karui. Ji gerai palaikė ryšius sostinėje ir ypač artimai bendravo su Masačusetso senatoriumi Henry Wilsonu. Merilando gimtoji šalis buvo atvirai atsidavusi Pietų reikalams ir netrukus suformavo nemažą šnipų tinklą.

„Greenhow“ operacija greitai išmokėjo dividendus už konfederaciją. Vienas iš jos darbuotojų pateikė pagrindinę informaciją konfederacijos generaliniam Pierre'ui GT Beauregard'ui apie Sąjungos generolo Irwino McDowello kariuomenės dislokavimą prieš pirmąjį Bulių bėgimo mūšį Virdžinijoje 1861 m. Liepą. Beauregard vėliau paliudijo, kad šis siuntimas kartu su papildoma Greenhow pateikta informacija. ji pati prisidėjo prie Beauregardo sprendimo pareikalauti papildomų kariuomenės pajėgų. Šis žingsnis lėmė ryžtingą sukilėlių pergalę.

Nebuvo reikalo federalų ilgai ieškoti nutekėjimo Vašingtone. Pinkerton užėmė Greenhow namų areštą, o netrukus jis įkalino kitas įtariamas moteris jos namuose. Tačiau Greenhow buvo neapsakomas. Jai buvo leista lankytojus, įskaitant senatorių Wilsoną, ir ji galėjo tęsti informacijos apie konfederacijas paiešką. Nusivylęs Pinkertonas galutinai 1862 m. Penkiems mėnesiams apsiribojo Greenhow ir jos dukra prie Senojo kapitulos kalėjimo. 1862 m. Birželio mėn. Ji su dukra „Mažoji rožė“ buvo paleista ir ištremta į pietus.

Greenhow išvyko į Angliją ir Prancūziją, norėdama palaikyti pietų reikalus, ir ji atspausdino atsiminimus, būdama užsienyje. Ji grįžo į Ameriką 1864 m. Rugsėjo mėn., Kai jankų karo laivas išplaukė iš jos laivo ant žemės Šiaurės Karolinoje. Sumažėjęs nemažą kiekį aukso, Greenhow gelbėjimo valtis apvirto ir ji nuskendo.