Tą dieną 30 metų Virginia Stephen susituokia su 31 metų Leonardu Woolfu registracijos biure Londone.

Virginia Woolf, gimusi 1882 m., Užaugo inteligentų apsuptyje. Jos tėvas buvo rašytojas ir filosofas, o motina - britų aristokratė. 1902 m. Mirė Virdžinijos tėvas, ir Virdžinija su seserimi ir dviem broliais pasiėmė namą Londono Bloomsbury rajone netoli Britų muziejaus. Šeima užmezgė glaudžius ryšius su kitais intelektualais ir rašytojais, įskaitant rašytoją E. M. Forsterį, ekonomistą J. M. Keynesą ir biografą Lyttoną Strachey. Jų draugų ratas buvo vadinamas Bloomsbury grupe, laisvalaikio rinkiniu, susijusiu su progresuojančiomis intelektualinėmis idėjomis ir seksualine laisve: Daugelis grupės, įskaitant ir patį Woolfą, buvo biseksualūs ar homoseksualūs. Woolf tapo nuolatiniu pagalbininku „Times“ literatūrinis priedas taip pat ėmėsi keistų darbų, kad išlaikytų save, kol paveldėjo iš tetos patogias pajamas.

1912 m. Virginija vedė rašytoją ir socialinį reformatorių Leonardą Woolfą. Pora po kelerių metų savo valgykloje įkūrė „Hogarth Press“. Be vėlesnių Virginia Woolf romanų, spauda taip pat paskelbė T.S. Eliotas ir Čechovo bei Dostojevskio vertimai.

Woolf išleido savo novatorišką romaną Ponia Dalloway Jo sąmonės srauto struktūra padarė didelę įtaką vėlesniems rašytojams. Tais pačiais metais ji įsimylėjo poetę Vitą Sackville-Westą, kuri buvo vedusi biseksualų diplomatą ir autorių Haroldą Nicholsą. Šis romanas įkvėpė pačius įnirtingiausius „Woolf“ darbus, Orlandas. Woolfas parašė dar kelis romanus, taip pat socialinę ir literatūrinę kritiką. Visą gyvenimą ji kentėjo nuo depresijos ir psichinių ligų. 1941 m., Bijodama savo proto ir bijodama artėjančio pasaulinio karo, ji užpildė kišenes akmenimis ir nuskendo.